Seniai, seniai, labai seniai teko dalyvauto fotomaratone Stokholme. Gauni 24 temas ir 24 valandas joms realizuoti. Pasitarę, padūmoję, nusprendėm su Saulium padaryt kažką savo, kažką panašaus.
Koncepcija kristalizavosi į gana paprastas taisykles – 5 temoms skirtos 5 valandos. Kiekvienas pasivaikščiojimo dalyvis sugalvoja 5 temas ir išsiunčia moderatoriui prieš visą reikalą. Moderatorius sunumeruoja visas temas ir, naudodamas atsitiktinių skaičių generatorių, pasivaikščiojimo dieną generuoja po vieną temą per valandą. Ryšys palaikomas specialiai tam sukurtoje grupėje skype. Viskas perdėm paprasta.
Vat ir atėjo ta diena, rugsėjo 12. Miegot sunku, kaip prieš kokias vestuves ar ilgai planuotą kelionę. Pradžia numatyta 10 val ryte mano laiku. Suprantama, kad dėl laiko juostų skirtumų visi dalyviai pradeda kiek kitu vietiniu laiku, bet visi kartu.
Aš jau mieste dar 40 minučių iki pradžios, su kava ir, be abejo, kamera. Viena kamera, vienas objektyvas. Svarsčiau, gal įsimesti į kišenę dar vieną, bet nusprendžiau to nedaryt. Nieko bereikalingo, nieko, kas galėtų atitraukti mintis nuo fotografijos ir kūrybinio temų interpretavimo. Iš patirties žinau, kad galimybė rinktis žudo kūrybą, o ją skatina įrankių ir galimybių ribotumas.
9:36 „Pasiruotimas. Viena kamera, vienas objektyvas“ – išsiunčiu espresso puodelio ir kameros nuotrauką chebrai. 9:45 gaunu panašų kavos puodelį atgal, tik iš UK, o 9:48 kameros foto iš miegamojo, kas nedelsiant sukėlė dalyvių audringas reakcijas „tu dar lovoje“. Ne, jis nebuvo lovoje, ačiū D.
„Labas rytas, damos“, sako moderatorius ir skelbia pirmą temą. „Laikas/laikrodis“. Fuck. Kaip nufotografuot laiką ar laikrodį, ar bet ką, ką galima susieti su laiku, taip, kad būtų įdomu? Kur žmonės leidžia laiką, arba skuba, arba jo neturi, arba vėluoja? Gal stoty? Tiksliai. Traukiu į stotį. Bėda tik, kad stoty daugiau idėjų, kaip nufotografuot laiką, neatsiranda. Netgi dar sunkiau, nes visokios mintys, kad kolegos turi šimtą kartų geresnių idėjų, žudo nuotaiką. Bet tokio pasivaikščiojimo iššūkis ne kolegoms, o visų pirma sau – įsprausti save į kampą ribotais resursais, idėjomis ir laiku ir pabandyti išspausti maksimumą iš to, ką turi po ranka. Todėl veju durnas mintis šalin ir ieškau idėjų ir kompozicijos.
Rezultatą matote tose 5 atrinktose nuotraukose, o procesas užtruko ir keletas iliustracijų žemiau. Stoty sugaišau nemažai laiko, bet rezultatas pasirodė šiaip sau, todėl patraukiau į miestą. Jaunuolis su telefonu man pasirodė turintis marias laiko, bet povyza gal ne visai tinka temai „laikas“.
Trijulę mieste lyg ir galima būtų pritempti iki „susitikimo laikas“, bet kažkiek kompozicija šlubuoja.
Teta vitrinoje tiktų blogiausiu atveju, bet kreiva, o tiesint pagal taisykles negalima.
Nuotraukos turi būti tiesiai iš kameros. Dieduką su cigarete pamačiau begeriantį kavą. Specialiai dėl jo ir aš užėjau kavos. Atstovėjau eilėj, bet jis pakilo. Pabėgau iš eilės ir aš. Bet kreiva ir tamsu. O galėjo būti „perekūras“.
Jaunuolis, parėmęs stulpą irgi visai tiktų, nes niekur neskuba, bet labiau tiktų kitai temai, kurios fotografavimo metu aš dar nežinojau.
Bala nematė. Bus gerai. Atrinksiu kažką iš tų, kur jau turiu. Nėr jėgų daugiau.
Valanda prabėgo greitai.
„3,2,1“ – nauja tema „priešingybės“. Fuck… Ką dabar fotografuot? Juoda/balta. Jaunas/senas. Storas/plonas. Ilgas/trumpas. Tfu tu… Einu ratais su tuščia galva. Jokių idėjų. Pirmi kadrai – pora dienų. Visai nieko nuotrauka, bet ne temai.
Neturiu idėjų, todėl nusprendžiau pakeist dislokacijos vietą – patraukiau į kitą miesto pusę. Turgun užėjau. Gal ir nieko, bet kokios turguj priešingybės? O, miesto kapinės. Gal ten kažką galima sugalvot. Galima, bet teko pabėgioti paskui gyvus.
Ačiū D, kad mirę niekur nebandė pabėgt.
Sekanti kava ir laikas sekančiai temai – „ranka“. Ranka? Jūs juokaujate? Kas temas galvojo? Ar jūs visai durni visi? „Čia tik emocijos. Nusiramink ir pirmyn“. Nusiraminau ir tiksliai žinojau, ką fotografuoti. Pasiruošiau 20 kronų ir pirmyn. 2 kadrai ir tema atlikta.
Turiu laiko panervuot chebrą per skype ir grįžt į teisingesnę miesto pusę. Nors nėra teisingų arba ne. Viskas priklauso nuo rankų tiesumo. Arba kreivumo. Čia – kaip pažiūrėsi.
Ir dar viena valanda pralėkė žaibu. „Stulpai“. What? Kuo toliau, tuo gražiau…
Tokį pusėtinį variantą sugalvojau ir realizavau beveik iš karto. Užtruko tik nueiti, kur reikia. Bet dar yra laiko sugalvoti kažką. Sugalvojau „sumedžioti“ ant stulpo siusiojantį šuniuką. Taip ir prabėgiojau paskui bėgiojančius šuniukus. Močiutės, galvojau, iškvies policiją nes „kažkoks iškrypėlis fotografuoja jų siusiojančius šuniukus“. Taip ir nepavyko, bet idėją pasilieku ateičiai. Šuo, myžantis ant stulpo – ideali foto temai „stulpas“.
Nespėjom pajuokaut skype, kai gavom paskutinę temą – selfis. O, mano tema.
Priėjau prie vitrinos, paukšt ir viskas. Tada prie ežero, tada lifte, tada parkinge. Viskas šūdas, bet tai koks skirtumas. Paskutinė tema, norisi namo. Nuovargis jaučiasi, bet labiau psichologinis. Galėčiau kažką dar kurt ir jei tai būtų ne paskutinė tema, kurčiau.
Buvo smagu. Beveik 12 km ant kojų per tas nepilnas 5 valandas. Geras laikas su chebra. Net blogas oras nesugadino nuotaikos ir nusiteikimo. Fotografai iš trijų pasaulio kraštų ir trijų skirtingų laiko juostų. Tikiuosi, kad sekantis bus bent iš 6 laiko juostų. Junkitės.
P.S. rezultatai čia:
https://gatvesfotoklubas.wordpress.com/2020/09/11/fotomaratonas-2020-rugsejis/
EG 