Fotomaratonas

Turim čia su prieteliais tokį foto nuotykį periodiškai, jei įdėmiai sekat – žinot. Jei ne, laikas prisijungt.

Galvojau, kaip čia pavadint. Kartą Habo – būtų teisingiausia. Tai kaimas, kuriame gyvenu. Bet dienos įvykiai lėmė, kad buvau ir fotografavau ne vien Habo. Gal tada „Kartą Švedijoje“? Švedija – per didelė, kad tą kartą papasakoti. Tebūnie kartą Smolande (Småland (å – kaip lietuviška „o“). Smoland – švediška „Suvalkija“. Žmonės čia, miškuose, labai sunkiai gyveno ir visą laiką taupė, kaip mūsų Suvalkijoj. Čia šiaip – intro, su dienos pasakojimu nieko (arba beveik nieko) bendro neturi. 

8:14:47

Žinau jau iš vakaro, kad sekmadienio rytas prasidės nuo regioninės ligoninės lankymo. Vešiu žmoną. Gavo laiką, netikėtai, magnetiniam rentgenui (detales praleisiu). Ar esate buvę ligoninėje sekmadienį? Žinau, kad Saulius turėjo ekskursiją ką tik, bet tai buvo šeštadienis. O čia – sekmadienis. 

Tuščia. Net kažkaip nejauku. Eini koridoriais ir nori ar nenori, visokios keistos mintys pačios lenda į galvą. „Gal Žemę užėmė ateiviai ir tik mudu du čia toj ligoninėj koridoriais slankiojam“. Ir visokios panašios. 

8:15:00

Vienok, judanti gyvybė akvariume dar suteikia šiek tiek vilties. 

8:15:34

Žiū, kažkoks nabagas ruošiasi plautis kojas kriauklėj… 

8:16:07

O lekianti paspirtuku mergaitė visai išbaido visas baimes. 

8:22:32

Kol laukiu žmonos, vėl visokios mintys į galvą pradeda lįsti. Jums ne?

8:25:00

Peržiūrėjau apokaliptinę chronologiją – viskas prasidėjo 8:14 ir baigėsi 8:55 – per greit, kad būtų tiesa ir nusiraminu. Viskas ok, mes važiuojam namo.

Žmonai – streso daugiau, negu man, todėl palikau namie ilsėtis ir išėjau pasivaikščiot. 

10:36:39

Grybai. Yra šiemet. Puikūs raudonviršiai. Labai skanūs grybai, bet neturiu nei taros, nei įrankių, tai šiandien praleidžiu. Šaldiklyje jau laukia savo eilės pakankamai.

10:37:13

Bet oras – kaip užsakytas pasivaikščiojimui. Ar gali būt geriau? Gražiau? 

10:59:27

Kažkas traukia namo iš parduotuvės pilnais krepšiais, o kažkas – dar tik į parduotuvę. Kažin ką mes darytume, jei neliktų parduotuvių? Čia apokaliptinės mintys grįžta, matyt tuščia ligoninė taip veikia. 

11:10:30

O aš vis dar einu. Einu ir einu. 

11:10:41

Ir stebiu aplinką. Diedas taiso tvorą. Tvorą šiaip jau, reikėtų iš naujo tvert, bet jis taiso. Gal ir gerai, galvoju sau. Daug ką mes šiais laikais išmetam, o ne taisom. Per daug. Gal.

11:16:03

¼ mylios. Švediška mylia – 10 km. Neklauskit, kodėl. Neklauskit, nuo ko ar iki ko ta ¼ mylios. Nežinau. Bet asociacija pasirodė įdomi. 

11:16:20

Kelią užtvėrė tvora. „Visai kaip pasakoje“ – pagalvojau. Yra keletas pasirinkimų: sukti į kairę, sukti į dešinę, sukti atgal. Arba tiesiog perlipti ir eiti toliau. Vania iš senos pasakos, būtų pasukęs ten, kur daugiau „mirties“ žadama. Aš – ne Vania. Neturiu laiko. Man dar daug reikalų šiandien reikia spėt. Peržengiu, ir einu tolyn

11:30:30

Cukrus – geras. Net labai. Čia po pasivaikščiojimo taip. Jei nesupratot, tai – gliukozės kraujyje matuoklis. Ketonus irgi matuoja, bet apie tai – kitą kartą. 

11:32:31

P.S. vaikščiojau su knyga. Audio knyga. Bet audio knygos vizualiai parodyti nepavyks, todėl nufotografavau grįžęs. 

12:30:33

Oho, kokios naujienos. Debiutavo virtuali paroda „Neatšauktuose Atidarymuose“. Sauliaus darbai taip pat bus eksponuojami. Jau greit. 

Fone – originalai iš live parodų.

17:24:28

Draugai (taip, čia yra draugų lietuvių) vakar „užfundijo“ slyvų (koks keistas žodis, kažin kokia jo kilmė). Teko šiandien kepti pyragą. Dukra nevalgo slyvų ir iš viso nieko nepažįstamo nevalgo.\

– Paragauk pyrago, – sakau, va, slyvas išimu. Skanu?

-Aha, – sako ir ragauja gabaliuką su slyvom.

-Nori dar? Galiu su ledais įdėt.

-Noriu, – sako.

18:40:13

Ieva tuoj tuo skrenda namo. Iki užsidarant sienoms nori spėt aplankyt. Tikėsimės, kad niekas rudenį neužsidarys, bet geriau aplankyt dabar, negu laukt iki vasaros. Spausdintuvo namie nėr, bet yra draugai. Tie patys, kur slyvas tiekia. Mes tiekiam slyvų pyragą. Ne dėl to, kad atsilyginti. Dėl to, kad taip norisi. Juk tam ir yra draugai. Beje, vairuoja žmona. Mano „didelį“ Renault. Drąsi žmona. 

18:57:40

Na ir creme de la creme – patys matot. Yra čia tokia speciali šventė, kai visi valgo vėžius. Mes, dėl pateisinamų priežasčių, nevalgėm. Vienok nusprendėm, kad ir pavėluotai, pasmaguriaut. Jūros vėžiai ir tigrinės krevetės su česnakiniu majonezo padažu – kas gali būti geriau? Su šiek tiek vyno ir:

-Dantis išsivaliau, bet noriu dar to slyvų pyrago. Išsivalysiu dar kartą, – sako žmona.

Gera širdyje. Tokios ir turi būti dienos „kartą kažkur“.

Vienas komentaras “Fotomaratonas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s